Šiandien, vasario 17 d., Konstantinopolio Patriarchato internetinėje svetainėje paskelbtame pranešime sakoma, kad Konstantinopolio Stačiatikių Bažnyčios Sinodas, rekomendavus Konstantinopolio Patriarchui Baltramiejui, „atkūrė“ iš dvasininkų pašalintų asmenų „buvusį bažnytinį statusą“. Kartu Konstantinopolio Patriarchas priėmė juos į savo jurisdikciją.
Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija nepripažįsta šio sprendimo. Pašalinimas iš kunigų yra ne drausminė nuobauda, o mistinis aktas, jis yra galutinis ir neatšaukiamas. Bažnyčios kanonai nurodo, kad klero nariai pašalinti iš dvasininkų negali atgauti šio statuso. Jie taip pat negali būti iš naujo įšventinti į dvasininkus. Vadinasi, buvę kunigai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas yra pasauliečiai ir liks jais, net jeigu jie išdrįs apsirengti bažnytiniais rūbais ir atlikti „apeigas“. Iš dvasininkų luomo pašalinto asmens atlikti Sakramentai neturi galios.
Susidaro įspūdis, kad informacija, kuri buvo pateikta Švenčiausiajam Patriarchui Baltramiejui nėra nei išsami, nei tikra, nei objektyvi. Nes kuo kitu galima paaiškinti pranešimo teiginį, ,,kad priežastys, dėl kurių buvo priimti šie nuosprendžiai, buvo grindžiamos absoliučiai ne bažnytiniais kriterijais, o aukščiau minėtų klero narių teisingu nesutikimu su karu Ukrainoje.”. Šis teiginys neatitinka tikrovės.
Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija ne sykį pabrėžė, kad bažnytinis teismas aukščiau minėtų klero narių veiksmus nagrinėjo išskirtinai Bažnyčios kanonų teisės požiūriu. Jų antikarinė pozicija neturėjo jokios įtakos teismo priimtam sprendimui. Maža to, buvusių kunigų požiūris į karą Ukrainoje niekuo nesiskiria nuo Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios pozicijos šiuo klausimu.
Buvusiems klero nariams puikiai žinoma, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia pasmerkė agresiją ir karą prieš Ukrainą jau kitą dieną po karo pradžios, t.y. 2022 vasario 25 d. Metropolitas Inokentijus pasmerkė karą ir išreiškė nepritarimą Patriarcho Kirilo pozicijai. Šį nepritarimą metropolitas Inokentijus paskelbė oficialiuose pareiškimuose praėjusių metų kovo ir balandžio mėnesiais. Šie pareiškimai buvo pastebėti visame stačiatikių pasaulyje. Tuo tarpu bažnytinis teismas, nagrinėjęs minėtų klero narių bylą, įvyko daug vėliau – 2022 birželio pabaigoje.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia visa savo pilnatve pasmerkė agresiją ir karą prieš Ukrainą. Šią agresiją pasmerkė tiek Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovybė, tiek kiti dvasininkai, tiek pasauliečiai. Atitinkami pareiškimai su tūkstančiais parašų buvo perduoti Lietuvos Respublikos Prezidentui. Visišką pritarimą Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos pozicijai išreiškė ir Visuotinis Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Susirinkimas.
Buvę klero nariai iš kunigų buvo pašalinti už padarytus sunkius bažnytinius nusikaltimus. Jų veiklą nuodugniai išnagrinėjo bažnytinis teismas, kuris patvirtino šiuos faktus: kunigo priesaikos nepaisymą ir priesaikos laužymą (25 Šv. Apaštalų taisyklė), nepaklusnumą hierarchui ordinarui ir viešą veiklą, neturint savo vyskupo palaiminimo jai (39 Šv. Apaštalų taisyklė); suokalbį prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus, taip pat ir bažnytinės taikos griovimą (IV Visuotinio Bažnyčios Susirinkimo 18 taisyklė ir 34 taisyklė, priimta V-VI Trulio Susirinkime); skaldytojišką veiklą; siekį pereiti į kitą bažnytinę jurisdikciją, neturint savo vyskupo palaiminimo (I Visuotinio Bažnyčios Susirinkimo 16 taisyklė), dalyvavimą kampanijoje, kuria siekiama diskretituoti Bažnyčią ir Jos hierarchą (55 Šv. Apaštalų taisyklė) bei savo brolius dvasininkus. Konkretūs buvusių klero narių veiksmai, jų vieši pasisakymai bei liudininkų parodymai patvirtino, kad buvo padaryti visi aukščiau išvardinti bažnytiniai nusikaltimai.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia kasdien meldžiasi, kad pasibaigtų karas Ukrainoje, taip pat meldžiasi už mūsų šalį Lietuvą, jos žmones, valdžią ir kariuomenę.